Ar pasakiškas „Lūšies“ žygis išjudins nusistovėjusius Lietuvos krepšinio vandenis?

2019-05-03 19:37 © rkl

Tai, kas praėjusio ketvirtadienio vakarą įvyko Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos sporto salėje neabejotinai pateks į Regionų krepšinio lygos (RKL), o gal net viso Lietuvos krepšinio istoriją.

Vos 5000 gyventojų turinčio miestelio komanda RKL finale sugebėjo „ant menčių“ paguldyti reguliariojo sezono nugalėtoją „Raseinių“ komandą ir pasidabino A diviziono aukso medaliais.

Kuo šis triumfas toks ypatingas? Tuo, jog vos prieš du metus nedaug kas žinojo, jog Šilalėje gyvuoja krepšinis, o „Lūšies“ vardą buvo girdėję tik patys ištikimiausi krepšinio gerbėjai.

Graži pasaka prasidėjo dar 2017-2018 m. sezone, kuomet lyg iš pelenų pakilusi žemaičių komanda ėmė diktuoti madas B divizione ir žygį jame baigė tik finale pripažindama „Kelmės“ komandos pranašumą. Nors aukso medaliai išslydo iš rankų, tačiau bilietas į aukštesnį divizioną buvo „Lūšies“ kišenėje, o tai ir buvo svarbiausias praėjusio sezono tikslas.

Vasarą Šilalės ekipos vadovybė pasistiprino vos keliais žaidėjais, maža to ekipos branduolį lipdė aplink vietinius žaidėjus, tad tiek specialistai, tiek prieš sezoną kalbinti A diviziono komandų vadovai netikėjo, jog „Lūšies“ ekipa gali nuversti kalnus.

Tačiau jau sezono pradžioje tapo aišku, kad prognozės gali būti nevisai tikslios. Viena po kitos sekančios pergalės, laimėtos akistatos prieš čempionato favoritus ir visiškai nenuspėjamas komandos žaidimo stilius privertė visas RKL dalyves su pagarba žiūrėti į A diviziono debiutantus.

Tiesa, po Naujų metų viskas apsivertė aukštyn kojom. Iki tol autoritetų nepaisę Šilalės atstovai ėmė vis dažniau klupinėti, tad vienu metu atrodė, jog Valdemaro Kasmausko auklėtiniai išsikvėpė ir atėjus svarbiausių sezono kovų metui baigs savo pasirodymą geriausiu atveju ties ketvirtfinalio etapu.

Susidėliojus atkrintamųjų poroms paaiškėjo, jog vos 6 reitingą turėjusi „Lūšies“ komanda gavo kone sunkiausią kelią iki finalo.

Maža to, jau aštuntfinalyje buvo patirtas pirmas pralaimėjimas, kuomet kluptelėta prieš 10 vietoje likusią Akmenės SC-„Gruditos“ ekipą, tad jau pirmajame atkrintamųjų etape Šilalės atstovams teko žaisti lemiamas serijos rungtynes.

Tarsi to būtų negana, aštuntfinalio starte traumas patyrė net keli svarbūs Šilalės komandos krepšininkai, tad nepaisant išplėšto kelialapio į ketvirtfinalį „Lūšies“ trenerių štabe buvo daugiau nerimo nei džiaugsmo. Juolab, kad antrajame etape jų laukė kone pagrindinė favoritė laimėti RKL auksą Kauno r. „Omegos“ ekipa.

Tačiau būtent ketvirtfinalyje prasidėjo tai, dėl ko daugelis mūsų mėgsta sportą – stebuklai. Visiškos autsaiderės vaidmenyje buvusi Šilalės komanda be didesnio vargo perlipo favoritų barjerą ir pateko tarp keturių stipriausių RKL komandų.

Pusfinalyje Šilalės atstovams teko grumtis su iki tol 20 pergalių iš eilės iškovojusia „Atleto“ komanda, tačiau V.Kasmausko auklėtiniams tai buvo nė motais – puikiai išanalizavę varžovų žaidimą „Lūšies“ vyrai jau pirmosiose rungtynėse perėmė savos aikštės pranašumą ir įgavę pasitikėjimo savo jėgomis vėliau šventė dar dvi pergales ir tiesiausiu keliu žengė į RKL finalą.

O visa kita – jau istorija. Triuškinama pergalė pirmosiose finalo serijos rungtynėse, apmaudi nesėkmė savo aikštėje tapusi šaltu dušu „Lūšies“ vyrams ir gana užtikrintai pasiektos likusios dvi pergalės atnešusios Šilalės miestui pirmą rimtą titulą krepšinyje.

Skaitant visa tai norom nenorom prisimeni panašias sporto istorijas – mažo universiteto pergalę NCAA pirmenybėse, fantastišką „Cavaliers“ pergalę NBA superfinale, padovanojusią Klivlendui pirmąjį rimtą sporto titulą ar nuostabią „Leicester City“ futbolo klubo sėkmės istoriją 2015-2016 m. Premier lygos sezone.

Nepamirškime dar vieno įdomaus dalyko – abi RKL finale žaidusios komandos tik šiais metais debiutavo A divizione, o „Raseinių“ kolektyvas apskritai buvo pradėtas lipdyti nuo nulio. Tačiau jau nuo sezono pradžios abu klubai ėmė demonstruoti gerus ir svarbiausia gana stabilius rezultatus.

Lyg šveicariškas laikrodis veikė ne tik abiejų komandų žaidimas, bet ir tai, kas yra už aikštės ribų – puiki komunikacija, darbas su žiūrovais bei kuriama šventė rungtynių metu nepaliko nuošaly ne tik šių miestelių gyventojų, bet ir kitų lygos dalyvių.

Tad kuomet į finalą pateko „Raseinių“ ir „Lūšies“ komandos, tapo aišku, jog ši serija taps turbūt viena įspūdingiausių per visą lygos istoriją.

Taip ir buvo. Puiki kova aikštėje, į sales netelpantys žiūrovai ir gausybė emocijų sukurdavo Šilalės ir Raseinių arenose tikrą krepšinio šventę. Ir turbūt nepameluosiu pasakydamas, kur kas didesnę nei viso sezono metu būna LKL arenose, kuomet jose nežaidžia Kauno „Žalgirio“ ekipa.

Viskas skamba lyg pasakoje, tad jos elementų suteiksime ir įvykiams, kurie seks iškart po to, kai nurims aistros ir Šilalės krepšininkai baigs įspūdingos pergalės šventimą.

Tarsi laikrodžiui išmušus dvyliktą prasideda liūdnoji istorijos dalis. Čempionės titulą iškovojusi „Lūšies“ komanda tuo pačiu gavo teisę varžytis NKL pirmenybėse.

Sportine prasme komanda tikrai būtų pajėgi varžytis aukštesniame lygyje ir su rėmėjų pagalba gal net pasistiprinti keliais pajėgesniais krepšininkais ir kovoti dėl vietos NKL atkrintamosiose. Tačiau pagrindine kliūtimi gražiai svajonei tampa pernelyg maža arena.

Problemos sprendimo būdų yra tikrai daug – žaisti visai netoli esančioje Tauragėje, bandyti renovuoti savo salę, perleisti vietą finale kritusiems „Raseiniams“, o gal net žaisti be savo arenos, ką praėjusiame sezone puikiai darė bendrame NKL ir Baltarusijos turnyre žaidusi Minsko „Tsmoki-2“ ekipa.

Tikroji Pelenės istorija turi laimingą pabaigą, tad labai norėtųsi, Lietuvos krepšinyje visuose lygmenyse pamirštamas sportinis principas nebūtų pamintas ir kad problemos sprendimų būdų tektų ieškoti ne tik „Lūšies“ komandos atstovams, bet ir NKL vadovams.

Panašūs stebuklai nėra atsitiktiniai. Tam, kad jie įvyktų reikia didelės širdies, daugybės darbo ir beveik pamiršto asmeninio gyvenimo. Tiek RKL, tiek toje pačioje NKL yra ne vienas klubas ir ne viena išskirtinė asmenybė, kuri krepšiniui duoda daugiau nei kiti per visą savo gyvenimą.

Tai žmonės, kurie stengiasi, dirba ir populiariausią Lietuvoje sporto šaką myli ne skambiomis kalbomis, o realiais darbais. Jie sugeba pripildyti arenas, sutelkti bendruomenes bei sukurti šventę. Tačiau vietoje to, kad būtų įvertinti gauna antausį užtrenktų durų ar abejingumo pavidalu.

Nuostabi mažo miestelio istorija turi tęstis, todėl norėtųsi tikėti, kad Šilalės stebuklas padės žengti didelį žingsnį Lietuvos krepšinyje ir išjudinti nusistovėjusius, abejingumo kupinus vandenis.

rkl.lt