„Green White Boys“: linkėjome sėkmės „Monaco“, bet jos taip ir neprireikė

2020-02-03 15:39 © Pauliaus Žukausko nuotr.

Kauno „Žalgirio“ gerbėjai „Green White Boys“ aprašė savo išvyką į Eurolygos rungtynes Vilarbane, kur praeitą savaitę Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniai 79:74 nugalėjo ASVEL ekipą.

„Vilerbanas – miestas, kurio GWB žemėlapyje tarp aplankytų vietų iki šiol dar nebuvo. Kadangi paskutinį kartą komandos tarpusavyje žaidė prieš 10 metų, stebėtis tuo nereikėtų. Nusprendžiame šią klaidą šiemet ištaisyti ir pramušti dar nematytą bei įdomų tašką.

Tiesioginių skrydžių į Lioną (Vilerbanas yra tik Liono primiestis) nėra, todėl tai padaro šią vietą vieną iš sunkiau pasiekiamų Eurolygoje. Nica yra viena iš kelių tiesioginių skrydžių galimybių į Prancūziją, todėl nusprendžiame kelias dienas iki rungtynių pakeliauti po Viduržemio jūros pakrantę, tuo pačiu aplankant Monaką bei Marselį.

Nica mus pasitinka su 16 laipsnių šiluma. Nors esame Prancūzijos pietuose, tokia aukšta temperatūra sausio viduryje nėra būdinga net ir šiame regione. Pasivaikštome po žymiausią palmių apsuptą Nicos gatvę Promenade des Anglais, taip pat turistų mėgiamą „Castle Hill“ parką. Pasisotinę įspūdingais Nicos vaizdais, kitą dieną vykstame į Monaką, kuris yra nutolęs vos 20 kilometrų nuo Nicos. Aplankome žymųjį Monte Karlo kazino, kunigaikščio rūmus. Senamiestyje sutinkame buvusį žalgirietį Dee Bostą bei kitus jo komandos draugus. Kadangi Monake esame dvi dienos iki jų rungtynių su „Rytu“, paženkliname areną mūsų lipdukais taip savotiškai palinkėdami sėkmės „Monaco“ ekipai. Kaip vėlesni įvykiai parodė, tos sėkmės jiems daug ir neprireikė.

Trečią mūsų tripo dieną keliaujame į Marselį, kuriame praleidžiame dvi dienas. Pirmąją dieną aplankome senąjį Marselio uostą, keletą žymių katedrų. Ragaujame vietinio alaus senamiesčio pubuose. Antrąją dieną vykstame į Velodromo stadioną, kuriame stebime prancūzų taurės rungtynes tarp vietos Marselio bei Strasbūro komandų. Be abejo, mus šios rungtynės vilioja labiau dėl palaikymo kultūros. Tik įėjus į stadioną, apsauginis pamatęs žaliai baltus šalikus pasiteirauja, ar mes Glazgo „Celtic“ sirgaliai. Paaiškinus, iš kur ir kokio klubo ultros esame, apsauginis mandagiai apsimeta, jog supranta bei palinki gerų rungtynių. Nespėjus prieiti tribūnų, mus pasitinka vienas iš Marselio ultrų zavadylų, taip pat pasiteirauja, iš kur mes ir galiausiai pakviečia mus į savo tribūną. Mandagiai šios minties atsisakome, norėdami visą atmosferą pamatyti iš šalies. Stadione vaizdas išties išskirtinis ir neįprastas – Marselio ultros yra pasidalinę į 4 stovyklas ir palaikymą kuria iš 2 skirtingų stadiono pusių, po 2 grupuotes kiekvienoje. Vaizdas kiek primena senus Halės laikus (atsiskyrus GWB nuo Green Death, palaikymas taip pat buvo kuriamas iš skirtingų Halės pusių). Viso mačo metu dainos nėra derinamos tarpusavyje ir kuriama atmosfera atskirai, kartais net iš vieno sektoriaus dainuojamos skirtingos dainos iš 2 grupuočių.

Pasisotinę futbolu, jau penktą kelionės dieną traukiame į pagrindinį mūsų tikslą – Lioną. Belaukdami mačo įsiamžiname įspūdingoje miesto panoramoje bei judame arenos link. Eidami pro apsaugą, 2 apsauginiai 5 minutes atidžiai skaito tuos pačius 3 GREEN WHITE BOYS žodžius esančius vėliavoje bei niekaip to neiššifruoja. Pasikviesdami dar pagalbos, galiausiai randa angliškai skaitantį žmogų, kuris patvirtina, jog nieko nepadoraus vėliavoje nėra bei leidžia ją įsinešti. Pasikabiname vėliavą 2 arenos aukšte, priešais komandos suoliuką. Prie mūsų prisijungia 2 „Žalgirio“ aistruoliai atvykę iš Ženevos. Visgi esame tik keturiese, todėl palaikymą kurti tokiomis sąlygomis sudėtinga. Arenoje lietuvių, kaip jau tampa įprasta bet kurioje kitoje Eurolygos arenoje, nemažai. Deja, bet visi jie išsibarstę po skirtingas arenos vietas. Verta paminėti, jog dauguma jų yra ne įprasti „Žalgirio“ arenos lankytojai, o atvykėliai emigrantai, pasidabinę „Švyturio“ alaus kepuraitėm, kurie vis dar užstrigę „eina, eina“ skanduočių laikais bei akivaizdžiai padaugintu alkoholiu.

„Žalgiris“ trečiajame kėlinyje dominuoja ir atrodo, jog rungtynės jau uždarytos, bet prancūzai sugeba grįžti bei atkuria didelę intrigą mačo pabaigoje. Žalgiriečiams tenka gelbėtis ir šaltakraujišku Luko Lekavičiaus tritaškiu komanda išsprendžia visus klausimus bei dar atgaivina viltį kovoje dėl TOP 8. Padėkojame komandai už kovą bei traukiame švęsti pergalės.

Paskutinę diena Lione paskiriame dar neaplankytom vietom bei ruošimuisi skrydžiui namo.