J.Lauvergne – apie pramoktą serbų kalbą ir pagarbą kitai kultūrai

2021-09-12 10:46 © Motiejaus Baublio nuotr.

Turkijoje pasiruošimą sezonui tęsiantys žalgiriečiai sekmadienį sužais paskutines draugiškas rungtynes „Gloria Cup“ turnyre.

Prieš laukiančią dvikovą su Stambulo „Anadolu Efes“ klubu kartu su „Žalgiris Insider“ pasikalbėti apie nebūtinai su krepšiniu susijusius dalykus sutiko žalgirietis Joffrey Lauvergne, papasakojęs apie savo ankstesnių sezonų patirtis bei kalbų mokymąsi.

„Luigi Datome truputį šnekėjo prancūziškai. Jis buvo išmokęs šios kalbos mokykloje, – komandos draugus, mokėjusius prancūzų kalbą prisiminė J.Lauvergne. – Emmanuelis Mudiay gerai šneka prancūziškai, bet jam dar reikia atgaminti kai kurias žinias. Be šių dviejų vyrukų – daugiau ne. Tiesiog žmonės kalba angliškai ar ispaniškai. Prancūzų kalba – ne tiek.“

Pats krepšininkas, turintis giminių Ispanijoje, gali susikalbėti šia kalba. Kaip bebūtų, du sezonus Belgrado „Partizan“ gretose profesionalo karjeros pradžioje praleidęs J.Lauvergne pramoko ir serbiškai. Tiesa, tą privertė aplinkybės – komandos vyriausiasis treneris Duško Vujoševičius nekalbėjo angliškai. Be to, ir pats prancūzas tuo metu nespindėjo kalbėdamas anglų kalba.

„Kai nuvykau į Serbiją būdamas 20-ies, mano anglų kalba buvo labai prasta. Be to, man nebuvo lengva suprasti kitus, nebuvo lengva ir kitiems suprasti mane. Kalbėjau kelių kalbu mišiniu. Ten susiradau daug draugų ir turėjau norą išmokti kalbą. Nešneku serbiškai taip, kaip šneku angliškai, bet galiu suprasti kalbą. Galiu susikalbėti su vietiniais, kurie nešneka angliškai“, – tvirtino J.Lauvergne.

Žalgirietis tikina, kad kiekvienas į užsienio šalį atvykęs krepšininkas gali nesunkiai išmokti bent kelis sakinius vietinių kalba ir taip atiduoti duoklę vietiniams. Pats J.Lauvergne gailisi, kad per pirmąjį sezoną Lietuvoje neišmoko šiek tiek daugiau kalbėti lietuviškai.

„Dabar taip kalbu, nors per pirmuosius metus čia neišmokau lietuviškai. Manau, kad atvykęs į svečią šalį turi parodyti šiek tiek palankumo kitai kultūrai. Parodyti pagarbą šaliai ir klubui, už kurį žaidi. Žinote, kai žaidžiau Prancūzijoje, daug kartų skųsdavausi, kad šalyje 7-9 metus žaidžiantys amerikiečiai net negali užsisakyti duonos ar paprašyti vandens prancūziškai restoranuose.

Man tai atrodydavo keista, ypač, kai žaidėjai čia būdavo be šeimų. Taip jau yra su kalbų mokymųsi. Kaip bebūtų, tai tik viena nuomonė ir iš esmės visi mes būname kitur tik dėl to, kad žaidžiame krepšinį. Manau, kad kiekvienas minimaliai gali išmokti bent kelis sakinius“, – kalbėjo J.Lauvergne.