„Juventus“ direktorius apie FIBA Čempionų lygą: „Lietuva, pati būdama akcininke, tikrai nusipelnė daugiau“

2020-07-17 14:34 © Pauliaus Žukausko nuotr.

Įpusėjus kalendorinei vasarai, Utenos „Juventus“ klubas atsidūrė komandos komplektacijos finišo tiesiojoje. Ekipai liko pasirašyti sutartis su pora legionierių bei pradėti pasirengimą naujam sezonui. Apie jau nuveiktus ir dar laukiančius vasaros darbus kalbamės su „Juventus“ ekipos direktoriumi Eimantu Skersiu.

– Vasara įpusėjo, komandos komplektacija įsibėgėjo, kaip vertinate iki šiol nuveiktus darbus?

– Dirbame pagal planą. Pirmiausia buvo svarbu sužinoti situacija su rėmėjais, o tada, kai jau turėjome skaičius, pradėjome burti sudėtį. Smagu, kad komandoje liko daug žmonių iš praėjusio sezono, sugrįžo keli žinomi veidai. Viskas daugiau mažiau vyksta taip, kaip ir tikėjomės, planavome. Pavyko susitarti su Mindaugu Kupšu, prisijungė Martynas Gecevičius, kas yra tikrai didelis laimėjimas mūsų komandai. Judame ta linija, kuria ir norėjome judėti.

– Kada planuojama baigti komplektacijos darbus?

– Skubėti neturime kur. Mums liko pasirašyti sutartį su pagrindiniu įžaidėju ir pagrindiniu lengvuoju kraštu. Beveik neabejoju, kad abi šias pozicijas užpildys legionieriai. Turime numatę kandidatus, žmones, kuriems teiktume prioritetą, tačiau jų kainos kol kas mums yra per didelės. Norime, kad tai būtų aukšto kalibro žaidėjai, o jie liepos viduryje vis dar svajoja apie didžiulius atlyginimus. Palauksime ir pažiūrėsime, kokia situacija bus rugpjūčio pirmosiomis savaitėmis.

– Ar Gyčio Radzevičiaus sprendimas palikti komandą buvo netikėtas? Ir kiek tai pakoregavo komandos komplektaciją?

– Tikrai nebuvo didelio netikėtumo. Kalbos sklandė jau seniai, Gyčio agentas ne kartą buvo sakęs, kad veikiausiai bus toks sprendimas. Tiesiog šiokia tokia techninė klaida įnešė kažkiek sumaišties. Tačiau mes išsiskyrėme gražiuoju, palinkėjome žaidėjui sėkmės. Tikrai nebuvo jokio konflikto, situacija išsisprendė gražiai. O kalbant apie sudėtį, na mes turėjome sulaukti liepos 15 dienos ir tik tada galėjome pradėti pokalbius su kitais žmonėmis į šią poziciją. Reikėjo sulaukti oficialumo. Kadangi, kaip jau sakiau, legionierių kainos kol kas mums per didelės, didesnių korekcijų Gyčio sprendimas į mūsų planus neįnešė.

– Daug kalbų sklando ir dėl Arno Beručkos. Kokia situacija su juo?

– Situacija gana komplikuota. Komandos komplektacija rodo, kad jam ir vėl atitektų vienuolikto žaidėjo rolė, o tai būtų smūgis šiam žaidėjui. Arnui reikia žaisti, o kai turi Igną Vaitkų, M.Gecevičių, Marių Runkauską bei dar vieną būsimą legionierių, to žaidimo minučių pas mus tiesiog nėra. Ypač, kai nežaisime Europos turnyruose. Todėl leidome žaidėjui ieškoti kitos komandos. Labai skaudu būtų atsisveikinti, tačiau dar skaudžiau būtų griauti jauno žaidėjo karjerą laikant jį ant suolelio. Arnas jau užaugo iki tam tikro lygio ir tikimės, kad agentas jam suras vietą, kurioje jis gaus savo žaidimo minutes.

– Prakalbote apie Europos turnyrus. Ar skaudu, kad FIBA nesuteikė vietos Čempionų lygos turnyre?

– Antanas Sireika visada mėgsta kartoti posakį apie lazdą ir du galus. Tas posakis tinka ir šį kartą. Taip, tikrai yra šiek tiek nusivylimo, kad negavome vietos bent atrankos turnyre. Manome, kad tikrai galėjome ten žaisti, be to, mano nuomone, Lietuva, pati būdama Čempionų lygos akcininke, tikrai nusipelnė daugiau, nei vienos komerciniu keliu atėjusios komandos ir vienos atrankos turnyre. Tačiau yra, kaip yra. Kadangi negavome vietos, tai leido sutaupyti pinigų. Tas lėšas, kurias buvome atidėję išlaidoms Čempionų lygoje, galėsime išleisti kitoms reikmėms. Tarkim – įsigyjant legionierius ar nusiperkant įrangos, reikalingos fizinio parengimo treneriui ar medicinos personalui. Bandysime kilti į aukštesnį lygį ne per žaidimą Europos turnyruose, o kitais būdais.

– Ar komandai jau iškelti tikslai artėjančiam sezonui?

– Kol kas apie tai dar nekalbėjome. Visada prieš stovyklos startą vyksta klubo valdybos posėdis, kuriame valdybos nariai ir iškelia komandai tikslus. Tada jau žinoma galutinė sudėtis, taip pat matome ar bent jau galime bandyti spėti ir kitų komandų pajėgumą. Tokiu atveju tikslai būna realistiški. Faktas, kad artėjantį sezoną ir vėl bandysime kibti visiems į gerkles, kiekvienose rungtynėse kovoti dėl pergalių, bet konkrečius tikslus žinosime maždaug apie rugpjūčio vidurį.

– Ar esate numatę pasirengimo stovyklos planus?

– Praėjusį sezoną pirmą kartą stovyklą rengėme Utenoje. Niekur nevažiavome tiek taupumo sumetimais, tiek patogumo dėlei. Utenoje turime areną, stadioną, puikią treniruoklių salę, pušynus, parkus. Yra viskas, ko reikia pasiruošti sezonui. Šiuo planu likome patenkinti, todėl, manau, kad šiais metais jo laikysimės toliau. Stovyklą planuojame pradėti rugpjūčio 17 dieną, tad turėsime kiek daugiau nei mėnesį pasiruošti pirmosioms oficialioms rungtynėms.

– Turbūt vasaros darbus kiek apkartino Žygimanto Skučo trauma?

– Žinoma. Niekada nesinori, kad žaidėjas į pasirengimo stovyklą atvyktų traumuotas. Tai iškart stabdo visą procesą. Tačiau mes patys prisiėmėme riziką, patys nusprendėme pagrindinius žaidėjus siųsti į „Hoptrans 3x3“ turnyrą, todėl dabar tiesiog turime susitaikyti su situacija. Gaila, kad taip nutiko, tačiau mes neabejojame Žygiu. Jis yra darbininkas, profesionalas, todėl jis sezonui tikrai pasiruoš ne blogiau, nei kiti, tačiau dirbdamas pagal specialią ir jam pritaikytą programą.

– Kaip tik šiuo metu vyksta trečiasis „Hoptrans 3x3“ turnyro etapas. Kaip vertinate komandos pasirodymą šiame turnyre?

– Kai laimi, tai gali vertinti tik gerai. Laimėjome pirmus du etapus, patekome ir trečiajame į aštuntuką, tad rezultatai puikūs. Žinoma, be Žygio komandai gal kiek trūksta centimetrų, tačiau yra kiti žaidėjai, kuria tikrai daro puikų darbą. Mūsų požiūris nesikeičia. Kaip ir prieš turnyrą, taip ir dabar norime kovoti dėl pergalių ir būti kuo aukščiau. O kaip bus, pamatysime finaliniame etape.

– Kokį įspūdį palieka pats turnyras?

– Neblogą. Gaila, kad dėl šeimyninės situacijos negalėjau atvykti nė į vieną etapą, tačiau visas rungtynes žiūrėjau per televiziją. Daug kietos kovos, daug fizinės kovos, daug intrigos. Viskas, ko reikia žiūrovams, turnyre yra. Tiek žaidėjams reikia prisitaikyti, tiek teisėjams. Normalu, nes visa tai daugiau mažiau nauja. Mano nuomone, vienintelis dalykas, kuris man kiek nepatinka, yra per trumpas atakos laikas. Manau, kad jei būtų ne 12, o, tarkim, 15 sekundžių atakai, krepšinis taptų gražesnis. Nebūtų tiek daug skubotų ir nelogiškų atakų, ypač, kai nepavyksta užpulti pirma opcija. Bet čia tik toks mano pastebėjimas.

– Savaitės viduryje pradėjote 2020-21 metų sezono abonementų prekybą? Tapote pirmi, kurie startavo šioje srityje. Kodėl taip anksti nusprendėte pradėti prekybą?

– Dar sykį gavome patvirtinimą, kad nuo rugsėjo 1 dienos sporto ir kultūros renginių žiūrovų skaičius bus neribojamas, tad nusprendėme startuoti. Be to, mieste daug žmonių klausinėjo, kokia bus situacija, ar bus galima stebėti rungtynes. Matėme, kad susidomėjimas yra didelis, todėl taip žmonėms norėjome parodyti, kad tikimės gero scenarijaus ir rungtynių su sirgaliais. Manau, kad mūsų sprendimas tikrai pasiteisino, nes per pirmąją parą pardavėme 37 procentus visų praėjusio sezono abonementų skaičiaus. Smagu, kad sirgaliai tiki komanda, ruošiasi sezonui. Bandysime jų nenuvilti savo žaidimu.

Utenos „Juventus“