K. Žemaitis: didžiausias „Wolves“ iššūkis – sirgalių prisitraukimas

„Betsafe-LKL“ sezonui perkopus į antrąją pusę, darosi vis įdomiau stebėti, kaip susidėlios galutinė turnyrinė lentelė. Šiuo metu tarp pirmojo aštuntuko komandų yra labai mažas pergalių skirtumas, tad būti užtikrintiems, jog dabartinė pozicija yra galutinė, būtų sunku teigti kiekvieno klubo atstovui. 

Trečioje vietoje esanti Alytaus „Wolves“ ekipa – šio sezono „Betsafe-LKL“ debiutantė. Komanda dar tik rašo pirmuosius puslapius savo istorijoje, bet pamažu tampa intriguojančia Lietuvos krepšinio dalimi.

„Wolves“ šį sezoną jau stebino skambiomis pergalėmis, intriguojančiais papildymais ir, žinoma, naujai atsiradusiu derbiu tarp „Wolves“ ir Vilniaus „Ryto“ komandų.

Apie šios ekipos kuriamą istoriją, sirgalius ir naujai susiformavusį derbį savo įžvalgomis pasidalino komandos krepšininkas Kristupas Žemaitis, kuris šį sezoną „Betsafe-LKL“ čempionate per vidutiniškai sužaidžiamas 19 minučių renka po 7,2 taško, 3 rezultatyvius perdavimus ir 9,5 naudingumo balo.

– Ar buvo sunku palikti Panevėžio „7bet-Lietkabelį“ ir keltis į visiškai naujai sukurtą komandą, kur negalėjote žinoti ko tikėtis?

– Dėl visiškai naujai įsikūrusios komandos tikrai nesibaiminau, nes tikėjau, kad su šiuo klubu viskas bus gerai. Žinoma, buvau vienas iš pirmųjų, kuris pasirašė kontraktą su „Wolves“ klubu, bet žinojau, kad čia susiburs daug pažįstamų veidų, daug gerų žaidėjų. Taip pat pokalbis su Rimu Kurtinaičiu dar labiau nušvietė klubo ateitį.

Atvykstant į šį klubą tikrai žinojau, kad tai bus aukšto lygio organizacija ir jau tapus šios komandos dalimi, dar labiau nustebau, kaip gerai čia yra elgiamasi su žaidėjais ir dėl jų stengiamasi – viskas aukščiausio lygio. Palikti „7bet-Lietkabelį“, be abejo, buvo sunku, nes praktiškai jau buvau užtikrintas, kad lieku, prie to vienareikšmiškai prisidėjo ir Nenado Čanako pasilikimas Panevėžyje. Įdomi istorija, jog per savo vestuves tiesiog šokau, buvau visiškai ramus dėl ateities Panevėžyje, bet per kelias dienas viskas apsisuko 180 laipsnių kampu. Buvo sunku priimti sprendimą, bet susidėliojus kelių metų perspektyvą nusprendžiau, kad tai bus geras sprendimas.

– Ar sekate „7bet-Lietkabelio“ rungtynes šį sezoną? Koks jausmas stebėti šią komandą iš šono, kai dar praeitą sezoną „Betsafe-LKL“ čempionate stebinote visus savo pasiekimais?

– Tikrai seku „7bet-Lietkabelį“, bet ne tik šią ekipą. Stebiu daugelį klubų, kurie rungtyniauja Europoje, taip pat žiūriu ir „Betsafe-LKL“ rungtynes. Panevėžio ekipoje įdomiausia stebėti panašų braižą iš praeito sezono, panašius derinius. Tikrai įdomu juos žiūrėti, matyti, jog klubas turi kryptį. Manau, kad jie dar nustebins ir bus labai stiprūs konkurentai tiek „Betsafe-LKL“, tiek ir tarptautiniame fronte.

– Kokie yra didžiausi iššūkiai būti naujai susikūrusios komandos dalimi, kuri savo istoriją „Betsafe-LKL“ pradeda tik dabar?

– Didžiausias iššūkis naujoje komandoje yra sirgalių prisitraukimas. Tai nėra lengva, suprantant, kad šiandien žaidžiame Alytuje, o po metų kelsimės į Vilnių. Vėlgi, klubas tam tikros istorijos neturi, mes ją bandome statyti, dėl to ir sunku pritraukti tą sirgalių bazę. Tačiau aš esu labai maloniai nustebintas, kaip aktyviai Alytuje esame palaikomi arenoje. Įtraukiamas yra ir jaunimas, vaikai, kurie nuo pat mažų dienų yra ugdomi krepšinio kultūros, čia didelis indėlis ir yra mūsų klubo darbo, o tai mums sekasi tikrai neblogai.

– Klubo ateities planuose yra persikėlimas iš Alytaus į sostinę. Jūsų manymu, ar keliaujant iš vieno miesto į kitą įmanoma išlaikyti fanų bazę?

– Sunkus klausimas, bet sakyčiau, kad tai tikrai įmanoma. Būna, jog komandą palaiko ir žmonės iš kitų miestų. Jeigu kitais metais jau žaisime sostinėje, rodysime gerus rezultatus, turėsime įdomių žaidėjų, žaisime stipresniame Europos turnyre, rinksime pergales ir žaisime gražų žaidimą, tai atsiras fanų ir sostinėje. Žinoma, tai sunkus darbas, įdomu, kaip visa tai atrodys, bet ir prieš sezoną buvau skeptiškesnis, ar žmonės rinksis palaikyti mūsų Alytuje, bet tai, ką pamačiau, viršijo visus lūkesčius. Galvoju, kad viskas yra įmanoma ir laukiu to su dideliu nekantrumu.

– „Wolves“ komanda padarė didelį žingsnį ties krepšinio populiarinimu Alytuje. Ar prieš sezoną tikėjotės, kad fanų palaikymas šiame mieste gali būti toks stiprus? Galbūt galėtumėte palyginti dabartinę atmosferą su tuo laikmečiu, kai dar vilkėjote Alytaus „Dzūkijos“ marškinėlius?

– Kai dar žaidžiau Alytuje, buvo karantino metai, tai nebūtų korektiškas sulyginimas, bet ką mačiau ankščiau, tai be abejo tas palaikymas skiriasi. Vien pasiruošimas rungtynėms, komandų pristatymas, sirgalių įtraukimas su broliais Lavrinovičiais, įvairūs žaidimai. Žinoma, ir patys Alytaus gyventojai mato, kad miesto komanda yra stipresnė negu būdavo ankščiau, rezultatai geresni, tai galbūt ir įdomiau stebėti bei įsitraukti į palaikymą.

– Žaisti tokio solidaus trenerio, kaip R. Kurtinaitis, komandoje yra palaima ar iššūkis? Ar sunku pritapti šio trenerio sistemoje ir atrasti sau tinkama vietą?

– Sakyčiau, kad tai yra du viename – ir palaima, ir iššūkis. Esu labai patenkintas šiuo treneriu, jo charizma. Aišku, jis yra griežtas ir reiklus, bet būtent tokio trenerio man reikia. Visas jo reiklumas gynyboje ir puolime mane daro dar įvairiapusiškesniu žaidėju.

– Ar R. Kurtinaitis primena N. Čanaką?

– Pirmas dalykas, kuris man krenta į akis yra tai, kad praėjusiame sezone nebuvome kažkokie greiti, atletiški, bet mes žaidėme gal ir lėtesnį, tačiau, protingą žaidimą ilgomis atakomis. Šiame sezone su „Wolves“ mūsų puolimas yra greitesnis, deriniai yra trumpesni, visą laiką reikia bėgti ir ieškoti greitų, lengvų taškų.

– Dėl artėjančio persikėlimo į Vilnių, lygoje neišvengiamai susiformavo natūralus derbis tarp „Wolves“ ir „Ryto“ komandų. Ar tai tik sirgalių ir žiniasklaidos klausimas, ar vis dėl to jaučiate papildomą motyvaciją rungtyniaujant prieš „Ryto“ ekipą? Ar žaidžiant kyla prisiminimai apie praėjusio sezono finalo seriją?

– Prisiminimai gal ir nekyla, kadangi tai yra skirtingos komandos. Pats derbis tikrai formuojasi, nes į Vilnių persikelsime kitais metais, tad sostinėje bus dvi pajėgios krepšinio komandos. Iš „Ryto“ fanų pusės, jie turbūt nebuvo patenkinti šios komandos atsiradimu, kadangi yra daug panašių asociacijų tarp šių klubų, tas pats vilko simbolis, kuriam yra net ir skanduotė, jog „Sostinėje vilkas tik vienas“. Sakykime, kad formuojasi tam tikra priešprieša, bet nuo to, manau, yra tik geriau tiek mums, tiek visam Lietuvos krepšiniui. Su „Rytu“ žaidėme jau dvejas rungtynes, atmosfera ir palaikymas abejose arenose buvo nuostabūs.

– Šiais metais nuolat kinta pirmojo aštuntuko komandos, žemiau jo esančios ekipos taip pat neatsilieka, tad kokį įspūdį Jums palieka šio sezono lyga ir ar jaučiate dar labiau sustiprėjusią konkurenciją tarp komandų?

– Konkurencija tikrai jaučiama ir matoma, kiekvienais metais yra einama į priekį, lyga darosi vis stipresnė. Kas vyksta turnyrinėje lentelėje irgi galima pavadinti „mėsmale“. Ar sustiprėjo lyga – amžinas kiekvienų metų klausimas. Nežinau, ko gero, lygos sustiprėjimą galime matuoti Lietuvos klubų pasirodymais Europoje. Sakyčiau, kad „Žalgiris“ tikrai sustiprėjo, „Rytas“ taip pat nesusilpnėjo, „7bet-Lietkabelis“ irgi išlaiko geras pozicijas ir gali pakilti į aukštesnes vietas savo grupėje.

– „Wolves“ komandoje gynėjų grandis šį sezoną yra išties stipri. Ar sunku užsitikrinti vietą aikštelėje, dėl minučių aikštelėje konkuruojant su Adu Juškevičiumi, Ahmadu Caveriu ir Arnu Beručka?

– Tikrai nėra lengva, bet žinau savo užduotis: išėjęs į aikštelę turiu duoti energijos, spausti kamuolį, taip pat „užkurti“ visą komandą gynyboje. Faktas, kad ta konkurencija mano pozicijoje yra, nes visi žaidėjai yra labai geri, tačiau man išties padeda, jog turiu savo rolę ir tam tikras užduotis. Manau, kad tai yra puikus trenerio darbas, kadangi esame gerai rotuojami, visi gauna šansus, tad belieka tik patiems jais pasinaudoti. Konkurentai stiprūs, bet treneris tų minučių atranda ir leidžia padėti komandai.