Lietuvos rinktinės išsiskyrimas su D.Adomaičiu – blogas sprendimas? (10)

2019-09-10 08:20 © „Reuters“ nuotr.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei baigėsi įspūdingai prasidėjęs , tačiau itin liūdna nata pasibaigęs pasaulio čempionatas. Po šių pirmenybių ne tik į šipulius dužo komandos atstovų, krepšinio ekspertų ir sirgalių viltys, bet ir privertė apie atsistatydinimą prasitarti vyriausiąjį trenerį Dainių Adomaitį.

Po skandalingai pasibaigusių rungtynių su Prancūzija, kai grubi teisėjo klaida lietuviams sutrukdė iki galo pakovoti dėl vietos ketvirtfinalyje, mūru už savo krepšininkus spaudos konferencijoje stojęs strategas išliejo viską, kas buvo susikaupę širdyje, o kitą dieną, šiek tiek atslūgus emocijoms, pareiškė, kad rungtynėmis su Dominikos Respublika baigsis ne tik lietuvių žygis Pasaulio taurėje, tačiau ir jo kaip trenerio era rinktinėje.

„Kas atsako už rezultatą? Treneris. Aš kito varianto nematau, čia net nesvarstytina. Sprendimas jau yra priimtas. Buvo prieš išvyką į čempionatą pasakyta, kad tenkina tik vienintelis rezultatas – išėjimas į olimpines žaidynes“, – prieš paskutinę dvikovą Pasaulio taurėje teigė Lietuvos rinktinės strategas.

D.Adomaičio pasirašyta sutartis su Lietuvos krepšinio federacija (LKF) galioja iki 2020-ųjų Tokijo olimpinių žaidynių ir  iki šio momento trenerio pasitraukimas nėra oficialiai įtvirtintas.

Kyla klausimas ar atslūgus emocijoms ir sugrįžus į gimtąją šalį nereiktų išsiskyrimo klausimo apsvarstyti dar kartą.  Prieš trenerio ir rinktinės išsiskyrimo įteisinimą reiktų dar kartą gerai pagalvoti tiek D.Adomaičiui, tiek federacijai, tiek krepšinio aistruoliams, kurie šį įvykį pasitinka kaip teigiamą dalyką.

Pirmas argumentas – stabilumo trenerio pozicijoje trūkumas. Dauguma galingų rinktinių nėra linkusios kapoti galvas treneriams, kaip tą daro lietuviai, nors prastų pasirodytų neišvengia ir jie.

Didžiausią šių metų Lietuvos rinktinės skriaudikę Prancūziją treniruojantis Vincentas Collet vyr. trenerio pozicijoje darbuojasi nuo 2009-ųjų metų,  pirmąjį pralaimėjimą lietuviams grupių etape įrašiusių australų derinių braižymu nuo 2013-ųjų metų užsiima Andrėjus Lemanis. Pastaruosiuose čempionatuose užtikrintai apdovanojimų link žengiančius ispanus su pertraukomis nuo 2009-ųjų iki 2012-ųjų ir nuo 2015-ųjų iki dabar treniruoja Sergio Scariolo, o šiai dienai rimčiausiai pretendentei laimėti pasaulio čempionatą Serbijos rinktinei nuo 2013-ųjų metų  diriguoja Aleksandras Džordževičius.

Tuo tarpu Lietuvos rinktinę be pertraukų ilgiausiai treniravo du strategai – Vladas Garastas (1992 - 1996 m.) ir Jonas Kazlauskas (2012 - 2016 m.). Abu jie be perstojo lietuvius tarptautinėms varžyboms ruošė po ketverius metus. Tiesa, kiek anksčiau būtent iš V.Garsto estafetę perėmęs J.Kazlauskas Lietuvos rinktinę treniravo trejus metus (1997 - 2001 m.), taigi, bendras pastarojo trenerio stažas rinktinėje – aštuoni metai.

Treniruoti rinktinės sugrįžęs J.Kazlauskas krepšininkams buvo perteikęs savo filosofiją ir tas davė apčiuopiamų rezultatų.

Palyginimui D.Adomaitis rinktinei vadovauja trečius metus ir per juos mūsų nacionalinė komanda atrodė solidžiai, tačiau neišvengė bangavimų, kurie dažniausiai užklupdavo svarbiausiais momentais.

D. Adomaitis prie rinktinės vairo oficialiose rungtynėse debiutavo Europos čempionato grupių etape patirtu pralaimėjimu Gruzijai, tačiau po to jo vadovaujama komanda atsitiesė – nugalėjo Izraelį, Vokietiją, Italiją ir užsitikrino pirmąją vietą grupėje. Tiesa, po to sekė dar viena nesėkmė užbaigusi lietuvių žygį europiniame fronte prieš Graikijos rinktinę, kuriai aštuntfinalyje buvo nusileista 64:77.

D.Adomaitis buvo pirmasis treneris, kuris turėjo taikytis su daug kritikos sulaukusia FIBA langų sistema. Jis darbą rinktinėje turėjo derinti su darbu klube ir tą padaryti pavyko, lietuviai per 12 atrankos į Pasaulio taurę rungtynių suklupo tik sykį ir iškovojo užtikrintą kelialapį į šias varžybas.

Paskui treneriui sekė dar vienas smūgis – nepalankūs burtai, kurie jau pirmame etape suvedė su daug Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) žaidėjų turinčiomis Australija ir Kanada, kurios net ir nesubūrusios pajėgiausių sudėčių atrodė pavojingai.

Galų gale gražų ir kokybišką krepšinį demonstravusi Lietuvos rinktinė sugebėjo išsivaduoti iš mirtininkų vadintos grupės. Visgi negailestinga pasaulio čempionato sistema lėmė, kad paskutinėmis akimirkomis australams nusileidę lietuviai antrajame etape nebeturėjo šansų suklysti, bet po neteisingo teisėjų sprendimo prarado šansą pasitaisyti ir galiausiai baigė dar vieną savo pasirodymą.

Ar nereikėtų išreikšti pasitikėjimo treneriu ir leisti jam toliau diegti savo žaidimą filosofiją geriausiems šalies krepšininkams? Juk šiuo metu demonstruojama stabilus žaidimas, tiek prancūzų, tiek australų gretose neatsirado per dieną ir iki to buvo nueitas ilgas kelias. Kiekvienas strategas turi savo stilių, savo žaidimo braižą ir dažni pasikeitimai yra nenaudingi niekam, ypač krepšininkams, kurie turi pastoviai persiprogramuoti, kas užima laiko ir atsiliepia rezultatuose.

Pirmiausiai tęstinumas greičiausiai padėtų išvengti banguoto rinktinės žaidimo, nes tik per laiką galima pilnai suprasti trenerio norus ir filosofiją. Kitas dalykas, žiūrėti reikia ne į rinktinės trenerį, o į bendrą krepšinio Lietuvoje piramidę ir ieškoti spragų joje.

Mes didžiuojamės, kad turime komandiškai žaidžiančią rinktinę, kurioje nėra vieno išreikšto lyderio, bet būtent to mūsų rinktinei ir pritrūko pasaulio čempionate, kai svarbiausiais momentais reikėjo žmogaus, galinčio imtis iniciatyvos individualiais veiksmais. Turime šiek tiek pakeisti požiūrį ir augindami jaunąją kartą, kuri padėtų užlopyti esamus trūkumus.

D.Adomaitis yra gerbiamas Lietuvos rinktinės krepšininkų, ne vienas žaidėjas atskleidė, kad būtent treneris prisidėjo prie fantastiškos atmosferos rūbinėje. Taigi, treneriui tinka žaidėjai, o žaidėjams – treneris. Kodėl reikia kažką keisti? Yra paruošta dirva darbui ir reikia po truputį atsodinti išdžiuvusį daržą - likviduoti trūkumus, spręsti problemas, o išvadas daryti tik tada, kai bus nuimamas naujas derlius.

Ypač pavojinga dar kartą draskyti rinktinės kolektyvą, kai neturime nė vieno tikro kandidato, kuris galėtų pakeisti D.Adomaitį. Reikia ne pastoviai keisti ir ieškoti aukso viduriuko, o sudaryti tinkamas sąlygas tobulėti tiek treneriui, tiek visai rinktinei.

Basket.LT