„Visą laiką domėjausi „Neptūno“ rezultatais, – neslėpė M. Mažeika, „Neptūnui“ su pertraukomis atidavęs 12 sezonų. – Tyliai svajojau grįžti ir atstovauti Klaipėdai.“

„Neptūne“ kapitono pareigas anksčiau ėjęs M. Mažeika į komandą įnešė teigiamų emocijų ir energijos, ir visa tai buvo aiškiai matoma Prienuose. Tai padėjo „Neptūnui“ laimėti – klaipėdiečiai iškovojo vos ketvirtą pergalę „Betsafe–LKL“ per devynerias pastarąsias rungtynes.

„Kovingumo manęs prašyti nereikia, – įsitikinęs krepšininkas. – Mėgavausi rungtynėmis ir buvau ekstra laimingas. Buvau pamiršęs, kaip smagu laimėti su savo miestu.

Nors komandoje yra naujų veidų, toks jausmas, kad grįžau namo. Žinoma, reikės laiko apsiprasti, bet ne vakar pradėjau krepšinį žaisti ir važiuoti į naujas komandas.

Mums dabar reikia kuo greičiau išsigydyti traumas. Klaipėdos tikslai pastaraisiais metais nesikeičia – reikia kuo daugiau pergalių, pradedant nuo šiandien. Ypač tos pergalės reikalingos dabar.“

M. Mažeika paliko Klaipėdą 2017-ųjų vasarą ir žaisdamas Vokietijoje stebėjo, kaip „Neptūnas“ sensacingai pralaimėjo Karaliaus Mindaugo taurės turnyro ketvirtfinalyje. 2018-ųjų vasarį Klaipėdoje vykęs KMT finalo ketvertas liko be šeimininko.

Grįžęs į gimtąjį miestą klaipėdietis dės visas pastangas, kad scenarijus nesikartotų šiemet. „Neptūnas“ su „Sintek–Dzukija“ atsakomąsias ketvirtfinalio rungtynes žais kitą antradienį, o Citadele KMT finalo ketvertas vasario 15-16 d. vėl vyks Klaipėdoje.

„Svarbu ne tik tai, kad finalo ketvertas vyks Klaipėdoje. Apskritai, manau, kad „Neptūnas“ yra tapusi aukšto lygio komanda, kuri nuolat turi galvoti apie geriausiųjų ketvertą. Nesvarbu, kalbame apie LKL ar apie taurės turnyrą“, – įsitikinęs M. Mažeika.

Klaipėdai trūko M. Mažeikos.

Trūko ilgamečio kapitono, užvedančio komandą. Trūko taiklių metimų, kurie atvedė „Neptūną“ į LKL finalus 2014-aisiais ir 2016-aisiais.

M. Mažeikai trūko Klaipėdos.

Trūko aistruolių, kurie demonstruotų betarpišką meilę net ir sunkiais komandai laikais. Trūko komandos, kurioje galėtų jaustis it žuvis vandenyje.

Ir trūko mokyklos bei darželio, į kuriuos kartu su žmona Akvile galėtų vesti savo atžalas nesibaimindami dėl užsienio kalbos.

„Sūnui be galo smagu grįžti į mokyklą, kurią pradėjo lankyti rugsėjo pirmą prieš mums išvykstant į Estiją, – sakė M. Mažeika. – Ir jam lengviau, ir mums. Labai smagu būti arčiau visų.“