S. Babrauskas – apie naują vaidmenį ir šansą jauniems lietuviams

Prabėgus kelioms savaitėms „Betsafe-LKL“ čempionate, vienintele ekipa, kuri dar neprisistatė savo žiūrovams, liko Pasvalio „Pieno žvaigždės“.

Naujai suburta komanda, treniruojama Aurimo Jasilionio, sezoną pradėjo trimis išvykomis į praėjusio sezono „Betsafe-LKL“ prizininkų – Vilniaus „Ryto“, Panevėžio „7bet-Lietkabelio“ ir Kauno „Žalgirio“ – arenas. Nors pateikti sensacijų nepavyko, nė viename mače pasvaliečiai neleido varžovams jaustis visiškai ramiai.

A. Jasilioniui trenerių štabe talkinantis Steponas Babrauskas neslepia, kad toks komandos pasirodymas sezono starte suteikia pozityvo, tačiau į namus sugrįžus tuščiomis, jau norisi pajausti ir pergalės skonį.

„Mes žiūrime taip, kad geriau žaisti negražiai, bet laimėti. Aišku, žaidėme prieš Top-3 komandas. Dabar atvažiuoja praeitų metų Top-4 komanda. Neateiname į rungtynes pralaimėti, duodame kovą“, – teigė pirmuosius žingsnius trenerio karjeroje žengiantis asistentas.

Pirmojo laimėjimo „Pieno žvaigždės“ sieks prieš kol kas neklumpančią Jonavos „CBet“ ekipą. Būtent jonaviečiai praėjusiame sezone buvo paskutinioji Pasvalyje apsilankiusi komanda, tąkart iš čia išsivežusi pratęsimo pareikalavusią pergalę 100:98.

„Prieš sezoną juos visi nurašė, bet jie turi patyrusį trenerį Šeškų, kuris turi savo sistemą, savo savitą žaidimą, įvelia į jį. Norėčiau dabar būti Jonavos situacijoje, turėti 3-0 rezultatą, bet yra, kaip yra. Rankų nenuleidžiame“, – tvirtino S. Babrauskas.

„Pieno žvaigždžių“ ir „CBet“ mūšį sekmadienį nuo 19.10 val. tiesiogiai transliuos BTV televizija ir Go3.

Prieš šį susitikimą portale LKL.lt – išsamus pokalbis su „Pieno žvaigždžių“ trenerio asistentu S. Babrausku.

– Pirmosios kelios sezono savaitės prabėgo. Koks jausmas sugrįžti į krepšinį naujame vaidmenyje?

– Smagus jausmas, kai daug metų esi žaidęs ir po kažkokio laiko grįžti į krepšinį. Nuo jo atitolęs nebuvau, bet smagu, viskas gerai. Trūksta tik pergalių, kad būtų dar smagiau.

– Esate vienintelis trenerio asistentas Pasvalio klube. Ar nėra per sunku aprėpti visas krentančias atsakomybes?

– Nėra lengva, daugiau prasėdžiu prie video analizės, tai man naujas dalykas. Nedarome įspūdingų analizių, bet yra toks darbas, mokausi jį daryti su kompiuteriu. Krūvį dalinamės su Aurimu. Jis viską moka, daug padeda. Kol kas, kol žaidžiame vienerias rungtynes per savaitę, viską spėjame. Kai bus dvejos, bus truputį sunkiau, bus mažiau miego. Kažkas gaunasi, kažkas ne, bet turiu Aurimą, kuris pasiruošęs padėti.

– Kaip sekasi susidirbti duete su A. Jasilioniu?

– Esame pažįstami nuo seno. Būna, kad pasipykstame, karštai padiskutuojame, būna visko, kaip ir visur. Viskas gerai, einame į priekį – tiek mes, dirbdami kartu, tiek ir visa komanda, kartu žaisdama.

– A. Jasilionis ilgą laiką praleido kaip jums puikiai pažįstamo trenerio Rimo Kurtinaičio dešinioji ranka. Ar matosi paralelių tarp šių trenerių?

– Aš manau, kad jis turi savo filosofiją. Jis bendrauja su Rimu, yra jo filosofijos, bet galvoju, kad kiekvienas turi savo. Kažką pasiimi iš kitų trenerių patirties, su kuriais esi dirbęs. Jis daug matęs, daręs skautingą. Yra visko po truputį.

– Galbūt pastebėjote, kad jūsų paties požiūryje atsispindi per karjerą turėtų trenerių įtaka?

– Matau tai. Per karjerą tikriausiai žaidžiau mažiau metų nei esu turėjęs trenerių. Jų buvo visokio plauko. Nuo mažesnio lygio iki pačių geriausių. Pasižiūriu viską, kažką pritaikome, pasitarę ir išdiskutavę su Aurimu. Aš tik patariu, bet paskutinis žodis Aurimo.

– Kiek pasikeitė Pasvalys nuo tada, kai čia žaidėte pats?

– Pasikeitęs. Kai būni žaidėjas, tau yra paprasčiau, nematai vidinės virtuvės. Viskas pasikeitę į gerąją pusę. Miestas pasikeitęs į geresnę pusę – daugiau vietų, kuriose gali pavalgyti, praleisti vakarą. Pasaulis eina į priekį, eina ir Pasvalys.

– A. Jasilionis neslepia, kad komanda dar žvalgosi pastiprinimo. Kiek prie naujoko paieškų prisidedate jūs ir kaip sekasi tai daryti?

– Taip, kartu ieškome, žiūrime. Kažkas tinka, kažkas ne. Po vienerių rungtynių atrodo, kad reikia vienokio žaidėjo, po kitų – kitokio. Dar turime laiko ir dėl naujo žaidėjo neskubėsime. Nelabai lengva jų surasti, tad nieko neforsuojame.

– Pralaimėjote trejas rungtynes, bet žaidėte prieš praėjusio sezono prizininkus ir nebuvote lengvas grobis. Prieš startą Eurolygoje „Žalgirį“ privertėte kaip reikiant paplušėti.

– Žiūrime į savo daržą. Esame jauna komanda, su keliais patyrusiais legionieriais. Norime, kad jie kovotų. Mes žiūrime taip, kad geriau žaisti negražiai, bet laimėti. Aišku, žaidėme prieš Top-3 komandas. Dabar atvažiuoja praeitų metų Top-4 komanda. Neateiname į rungtynes pralaimėti, duodame kovą. Gal geriau būtų negraži pergalė per tas trejas rungtynes, būtų smagiau. Yra, kaip yra, dirbame toliau. Turime savo tikslus, norime būti kovinga komanda ir žaisti patrauklų krepšinį. Yra daug pozityvo, yra ir blogų dalykų. Norime apsilošti savo kiemo komandas. Būtų smagu ir dirbame ties tuo.

– Jūsų komandoje visi lietuviai yra labai jauni – gimę ne anksčiau kaip 2000-aisiais. Dauguma jų praėjo didesnių klubų jaunimo sistemas, bet didžiajame krepšinyje dar nieko neįrodė. Jums kažkada irgi reikėjo įrodyti savo vertę. Kaip padėti tokiems žaidėjams surasti savo vietą po saule?

– Taip, turėjau tą patirtį, bandau jiems patarti. Pas mus yra tie lietuviai, kurių, galima sakyti, niekas nenorėjo ar jie niekur neužsikabino. Norime duoti jiems šansą, kad jie juo pasinaudotų. Tam yra visos galimybės. Tikimės ir norime, kad jiems pavyks ir kažkas iš tų lietuvių eis į priekį.

– Ar esate pasiryžę kentėti su jauniems žaidėjams būdingomis klaidomis?

– Taip, kenčiame, turime kantrybės, bet ji nėra begalinė. Norime, kad jie eitų į priekį, visais pasitikime. Jie pilnaverčiai žaidėjai, turi pasinaudoti duodamu šansu. Viskas labai paprasta.

– Ar rūbinėje netrūksta veteraniškos rankos ir šalto proto?

– Turime patyrusių legionierių. Taip gavosi, kad pradžioje gal norėjome veteranų, bet su kažkuo nesusitarėme. Vėliau susirinkome jaunimą, veteranams neliko vietos. Nesiguodžiame, dirbame su tokia komanda, kokią turime. Kol kas esame patenkinti jų darbu – visi sunkiai dirba treniruotėse. Beliko išlaukti kažkokių rezultatų.

– Kaip viena Pasvalio klubo problemų dažnai įvardinamas miesto dydis, tačiau žvelgiant iš kitos pusės, tikriausiai nėra ir pagundų, galima koncentruotis vien ir krepšinį.

– Mes tą ir turime, kad gyvenimo sąlygomis nieko nenustebinsime savo pasiūlyme. Bet mes galime duoti šansą, duoti laiko treniruotis, kad jie tobulėtų. Tokius žaidėjus ir susirinkome, kurie nori tobulėti, eiti į priekį. Mums sunku prisikalbinti labai aukšto lygio žaidėjus dėl tam tikrų dalykų. Toks gyvenimas, dėl to neverkiame. Ką prisikalbinome, tą prisikalbinome. Ne visur pasirašėme pirmus variantus, bet esame laimingi su tuo, ką turime.

– Kiek patenkinti gyvenimu Pasvalyje atrodo jūsų legionieriai?

– To nebijome, kalbame su žaidėjais. Patys esame šiuolaikiški, ne seni. Esame nedidelis miestas, bet geroje lokacijoje, kur gali pasiekti Rygą, Panevėžį, Šiaulius, Vilnių, Kauną. Kai turi laisvą dieną, gali visur nuvažiuoti. Turime kitų pliusų – nėra kamščių, iki salės nusigauti užtrunka penkias minutes. Šiuolaikiniame pasaulyje, kai yra technologijos, niekur neprapulsi. Jei esi protingas žmogus, susirasi veiklos ir Pasvalyje. Laisvą dieną gali nuvažiuoti, kur nori, tame nėra problemų. Duodame prasivalyti galvas ir dėl to, manau, problemų neturėsime.

– Brandonas Tabbas kol kas demonstruoja smagią rankelę – realizuoja bent po 5 tritaškius per rungtynes. Ar jūsų pačių nenustebino toks jo žaidimas?

– Ne, mes prieš pasirašydami sutartį žiūrėjome, ką jis gali, kur jis gali patobulėti. Jis daug dirba, stengiasi ir nestebina tais metimais. Jis dirba ties tuo ir pataiko. Matome tą treniruotėse, o jis tą kuo puikiausiai atlieka ir rungtynėse. Čia tik pradžia, norėtume, kad jis ir toliau progresuotų, viskas jo rankose.

– Galbūt tokie pasirodymai prieš Europoje besivaržančias komandas reiškia, kad jis turi potencialo pakilti į tokį lygį?

– Kaip ir sakiau, viskas jo rankose. Jis turi šansą, žino, ko čia atvažiavo. Manau, kad jei jam ir toliau taip seksis, jis tikrai gaus geresnį pasiūlymą nei turi Pasvalyje. Galbūt Europos taurėje ar FIBA Čempionų lygoje. Jis turi šansą.

– Martynas Arlauskas pernai sužaidė slogų sezoną, bet šiemet jį treniruoja puikiai pažįstamas treneris. Ar iš šono matosi, kad buvimas šalia A. Jasilionio jam jau dabar yra išėjęs į naudą?

– Negaliu pakomentuoti, kodėl jis nesužaidė anksčiau, bet manau, kad taip – jam padeda, kad treneris jį pažįsta. Duodame jam šansą, o jis gerai treniruojasi, gerai dirba. Jei taip ir toliau, jo laukia šviesi ateitis, jis dar nėra senas žaidėjas. Taip, jis turėjo sunkų periodą. Manau, kad jis pasinaudos šansu ir viskas bus gerai.

– Kaip galėtumėte patarti tokiems žaidėjams, atsižvelgdamas į savo patirtį?

– Vienas dalykas, kad tu turi užsidaryti salėje ir dirbti, bet turi ir parodyti, kad dirbi. Jei negauni žaisti, tu to neparodysi. Jis gerai dirba, gauna šansą žaisti ir tą rodo. Pas mane irgi buvo taip pat. Aš dirbdavau, bet „Rytas“ išnuomodavo mane „Sakalams“. Pirmą profesionalų sezoną žaidžiau „Sakaluose“, kur turėjau žaidimo laiko ir darbą išpildydavau aikštelėje. Manau, kad niekas nepasikeitė. Turi žaisti, nes sėdėdamas ant suolo nepažaisi. Kad ir koks tu geras treniruotėse, turi tai parodyti rungtynėse. Kažkokios formulės nėra. Būdamas jaunas turi žaisti, kad kažką pasiektum. Galbūt ir aš galėjau sėdėti ant suolo, bet su klubu nuspręsdavome, kad mane reikia skolinti. Žaidžiau „Sakaluose“, grįžau į „Rytą“, vėl išvažiavau. Paskui pasiekiau tą lygį, kai galėjau būti „Ryte“ ir žaisti ilgus metus. Jaunimui reikia žaisti ir matyti savo klaidas. Turi tas klaidas nužaisti, išmokti pamokas aikštelėje. Bet su jais kažkas turi kentėti.

– Jordanas Watsonas dėl traumos praleido mačą su „Žalgiriu“. Kokia jo būklė?

– Viskas gerai, jis pasiruošęs sekmadienio rungtynėms. Turėjo smulkią traumą, neforsavome įvykių. Tai nebuvo „mirk-gyvenk“ rungtynės. Jeigu taip būtų buvę, jis būtų žaidęs, bet nenorėjome to daryti, nuėmėme nuo tų rungtynių. Dabar jis dirba ir pasiruošęs šimtu procentų.

– Namuose priimate Jonavos komandą, kuri sezono starte kol kas nepralaimi. Ko tikitės šiame mače iš savęs ir svečių?

– Tai pirmos namų rungtynės. Norime prie savų žiūrovų žaisti gerai. Norime iškovoti pergalę. Jonava irgi žaidžia gerai. Prieš sezoną juos visi nurašė, bet jie turi patyrusį trenerį Šeškų, kuris turi savo sistemą, savo savitą žaidimą, įvelia į jį. Jie turi Edviną Šeškų, kitų lietuvių, patyrusių serbų, įžaidėją. Tai Šeškaus rotacija, su kuria jis gerai žaidžia. Norėčiau dabar būti Jonavos situacijoje – turėti tris pergales ir nė vieno pralaimėjimo, bet yra, kaip yra. Rankų nenuleidžiame. Tai pirmos namų rungtynėse, kuriose stengsimės iškovoti pergalę.

– Ar įmanoma Pasvalyje žiūrovus paversti svarbiu faktoriumi?

– Aš manau, kad įmanoma. Mes visus pasvaliečius kviečiame į rungtynes, nors jos vyks ir vėlai. Žmonių susirinks. Aišku, kiekvieną žiūrovą privilioja pergalės. Kur aš bebuvęs, visur tas pats. Kažkoks žmonių kiekis ateina pastoviai, bet kad jų ateitų daugiau ir daugiau, reikia pergalių. Norime būti visiems kietas riešutas namuose ir tiek.